- pajunkinys
- pajunkinỹs sm. (34b) Tvr, Lp įprotis, papratimas: Jo jau tokias pajunkinỹs – kalba ir kalba Drsk. Blogą, vaikel, turi pãjunkinį naktim kortosna grajyt Nč. Jau mano tokis pajunkinỹs – pavalgęs turiu pypkę užsirūkyt Alv. Jeigu taboka silpnina žmogų, tai ką gi ir sakyti apie piktus pajunkinius Gmž. Pajunkiniaĩs sunku nusikratyti Sr.
Dictionary of the Lithuanian Language.